Baubas

Iki BŪTYBIŲ knygos pristatymo liko 28 dienos!

Šiandien dalinuosi Baubu.
Visi bijo Baubo. O ko bijo jis pats? Šviesos!
Viziją apie baubą, pasitėrusį nuo šaldytuvo lemputės, nešiojausi nuo pirmųjų knygos eilučių 
Tik planavau, kad šaldytuvą bus atidaręs koks drąsus pyplys, bet galiausiai sumažinau detalių iki baubo ir šaldytuvo akistatos.
Kas įdomaus apie baubą? Pavadinimo kilmė. Pasirodo “baubėti” reiškia “augti, storėti”. Tai va taip ta baidyklė, kurios didumas tikriausiai priklauso nuo to, kaip stipriai bijai, kadaise buvo pavadinta.
Baubą piešiau atotogaudama kaime, ten nusitempusį printerį, skanerį, gabalą stiklo ir 4 knygas, kurios kartu su stiklu ir lempa veikia kaip šviesos stalas (toks įrankis eskizų perpaišymui į švarraščius). Nupieštas baubas pradžioje turėjo mielą pilvuką. Visgi faktas, kad šiais elektrifikuotais laikais, vaikus sugauti ir suėsti vis sunkiau, lėmė, kad baubo pilvas procese buvo pamestas ir baidyklę gerokai paploninau trintuku. Truputį to virsmo matosi ir filmuke 

p.s. ant šaldytuvo magnetukai iš mano su Vyteniu apkeliautų kraštų. Ne visų visų, bet svarbiausių 

 

Reklama

Deivė Gabija

Iki BŪTYBIŲ knygos pristatymo liko 29 dienos.

Šiandien apie deivę Gabiją. Jos ieškojau ilgai, o suradau… dujinėje viryklėje.
Tikrai šiais laikai mažai kur namuose dega atvira liepsna, kurią Gabija galėtų pagloboti ir pasaugoti. Teko pasukt galvą.
Rašydama apie deivę sužinojau tokią įdomybę – pasirodo Agotos duona, kurią dabar per šv. Agotos dieną šventina bažnyčia, o žmonės parsineša namo, kaip apsaugą nuo gaisrų – visai ne Agotos, o Gabijos! Ši šventė, kaip ir daugybė kitų susipainiojusi tarp krikščionybės ir pagonybės. Taigi duona buvo maitinama deivė Gabytė, kad saugotų namus nuo savo globojamos ugnies pykčio. Agotos vardas pridėtas daug vėliau, o saugojimas nuo ugnies taip ir liko tikėjime.
Negaliu patikėt, kad tas tėvų komodos stalčiuje kasmet paguldomas suvyniotos duonos gabaliukas tokioooos senos tradicijos palikimas 🙂

p.s. ant spintelės Gabijai sustačiau produktus, reikalingus mano mėgstamiausiems vaikystės blynams – lietiniams. Tik mes juos šeimoje vadinom ir tebevadinam sausblyniais, o valgom su bulvių koše ir spirgais, arba perlinėmis kruopomis su raugintais pašariniais burokais (!) tokie tėčio tėvų Rokiškėniški receptai 

Pradžia ir Maumas

2013 metų spalio 1 d. facebook’e pirmą kartą prisipažinau, kad parašiau knygą. Nuo to laiko jau praėjo trys metai. Nerealių atradimų metai! Ir va, vėl turiu prisipažinimą.

PO 30 DIENŲ pasirodys dar viena – DIDŽIOJI BŪTYBIŲ KNYGA.

Šįsyk – ne istorijos, o trumpi atsakymai į klausimus, kurie kyla galvojant apie mūsų mitines būtybes ir jų gyvenimą šiais laikais (juk negalvojate, kad laumės, kaukai ir visokie dievuliai ėmė ir išnyko senovėje?). 
Koks dievas raugina kopūstus? Kas dedasi tualete, kol ten neįjungta šviesa? Kokį maistą valgo vėlės? Kodėl sublogo Baubas? Kokiame automobilyje Giltinė jaučiasi patogiausiai?
Visus tuos atsakymus surinkau ieškodama įdomybių Milžino mažylio” pristatymams. Netyčiukais bepristatinėjant vieną knygą, gimė kita. Įdomesnė, paprasčiau skaitoma, spalvingesnė ir gausiau iliustruota 
Iki gruodžio laiko dar yra, bet jau labai norisi po truputį dalintis knygos gimimu, tad karts nuo karto taip ir padarysiu čia.
Filmuke – Maumo spalvinimo procesas
Maumas – išties bjauri būtybė, ypač pavojinga vaikams. Seniau gyvenusi tik pelkėse ir šuliniuose, mūsų laikais įsigudrino įsikurti kanalizacijoje! 

Toks pirmas žvilgtelėjimas į knygą. Bus daugiau. Laukiu gruodžio!!!