Knygų Kalėdos ir Būtybių pasimatymas su Prezidente

R. Dačkaus nuotr.

Šiandien Antakalnio bibliotekoje susirinkusiems vaikams lyg niekur nieko pasakojau apie Būtybes, o viena akimi stebėjau duris, kur būriavosi vyrai juodais drabužiais.
Ir ką jūs sau galvojat, įžengia Prezidentė, o pirmas sakinys: „na, kas čia tokia, su styrančiomis „ausytėmis“?“ (galiu būti netiksli, bet maždaug taip).
Taip ir sumažėjau išsyk, susiliejau su vaikų būriu, tik tos mano ausytės teliko kyšoti.
Ką čia slėpti, dažnai mane pasikvietusios bibliotekininkės ir mokytojos aikčioja, kokia aš jauna (atrodau). O šiandien viena mergaitė pasiteiravusi, kiek man metų, po atsakymo „31“ numojo ranka – „sakyčiau, kad devyniolika“.

Ir visgi, visa tai – ne apie mane, o apie knygų Kalėdas. Dovanokite savo bibliotekoms knygas ir kažkam padovanosite skaitymo šventę.

Plačiau apie tai ir mano „ausyčių“ švystelėjimas ČIA

Rugsėjo 1-oji ir radijas

Koks džiugesys įsijungus Žinių radiją išgirsti, kad rugsėjo 1-osios proga kartojamas mano pokalbis su Svaru apie Būtybes!
Pasiklausiau nebeištikta tos “ką tik buvau radijuje“ būsenos, kuri buvo apėmusi pavasarį, dar atsimenant kiekvieną pasakytą žodį.
Na ir tikrai – tiek daug spėjom aptarti! Galima sakyti – neformali pamoka apie mitologiją. Tinka šiai progai.
Su švente visus!

Interviu

Kodėl „Zylė“? Iš kur šovė mintis apie būtybes? Kaip rasti laiko rašyti, turint lizde net du, nelabai apsiplunksnavusius zyliukus?

Visi atsakymai ČIA, interviu „Moters“ žurnalui

Didysis norų aitvaras

Prieš pat Velykas su Vaikų žemė dienos stovykla iš užmaršties prikėlėme aitvarą. Po vieną žvynelį buvo sulipdytas 5 metrų gyvis! Sutarėme, kad visi ant savo iškirptų lapelių gali užrašyti norus. Gi tokia šio padaro pagrindinė užduotis – juos pildyti.
Dalinuosi, kaip viskas atrodė ir pora aitvarui išsakytų pageidavimų

nuotraukos © Vaikų žemė

Žemės diena ir pavasario lygiadienis

Šiandien Žemės diena, pavasario lygiadienis, o mūsų pernai lankytame Irane iš tos meilės pavasariui net švenčiami nauji metai.
Lietuvoje vietinė deivė Žemyna jau laukia pirmojo griaustinio, nes jo metu žemė tampa nėščia nuo Perkūno. Po tokio malonaus pasikrutinimo (šitą fainą žodį mano senelis naudojo patys-žinot-kam apibūdinti) – pražysta, sužaliuoja, o rudenį gimdo derlių žmonėms.

Seniai nesidalinau personažais iš Būtybių knygos, tad šiandien – Žemynos piešimo užkulisiai.
Kas nebuvo pristatyme, nežino “buitiako“ – paišeliu pieštame eskize vos vos matosi ant deivės krūtinės nutrintos kopūstų lysvės. Čia Vytenis mane iškvailino, kad juos sugalvojau ten sutupdyti – koks ūkininkas kopūstus sodintų įkalnėje, kai aplink tokios lygumos? Priėmiau kritiką, bet atsirado obelėlės, laistomos dėdės su kroksais 🙂

2017 knygų mugė

Vakar su Bartu ir mama blaškėmės po knygų mugę. Per žymiuosius purvynus atliuoksėjau vos minutėlei likus iki apdovanojimo už gražiausią vaikišką knygą įteikimo 😀 Bet suspėjau!
Buvau visai išsitaškiusi, ten nepamačiau daugybės tų, su kuriais norėjau pasisveikint ir pasveikint. Na, bet pasisveikinau su kitais.

Tada yrėmės per minią ieškodamos, kur galėčiau pažindyti mažių. Viešumo aš nebijau, bet niekur nesimatė nei kampelio, kur priglaust bent pusę užpakalio.

Tiesa, prieš tai iš nežinojimo užstrigdinom liftą ir per visą tą blaškymąsi man dar reguliariai skambinėjo atvykę meistrai, nes pranešiau apie gedimą ir tapau jų kontaktu 😀

Kai jau ramiai žindžiau studijoje „tu gali sukurti knygą“, sužinojau, kad vaikų scenoje nėra ekrano ir projektoriaus, reikalingų už valandos prasidėsiančiam mano pristatymui. Jau plaukų šaknys buvo pradėjusios žilti, kai leidėja pranešė, kad viskas gerai, atsirado 🙂

Pristatymas buvo puikus, Bartas ramiai klausėsi su močiute, o susirinkę vaikai buvo tobuli, populiariausia būtybė, kuria visi norėjo tapti – Žiburinis (aka kaukolinis, pažinsite nuotraukose 🙂).

Dar labai kikenau šiandien, kai jų šaunioji mokytoja Rasa Polučanskė atsiuntė kadrą, kaip tos būtybės troleibusais keliavo atgal į mokyklą.

Miegot nuėjau visai susivėlusiomis mintimis, bet ir šventinė nuotaika lydėjo visą dieną!

Truputį gaila, kad mažieji mano šeimos nariai laiko mane namuose ir negaliu visoms keturioms dienoms apsigyventi mugės renginiuose. BET lrt viską transliuoja tiesiogiai! Alpstu nuo tų diskusijų ir pristatymų! http://www.lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/muge#skip

Siunčiu oro bučkį mylimiausiai leidyklai Aukso žuvys. Knyga – labai komandinis darbas ir nors aš pati bandau apsėst net keletą kėdžių (ir rašau ir paišau ir maketuoju), dar daugybę reikalų tvarko kiti. Ačiū!

Apie mano ir Ūlos vaikystės knygas

Vakar į pašto dėžutę įkrito „Tavo vaiko“ žurnalas, kuriame tilpome ir aš ir Ūla ir Vytenis ir tuomet dar pilve pūpsojęs Bartas. Man labai labai patinka šis interviu, jį atsakinėdama visiškai atsipūčiau ir NEI ŽODELIU neužsiminiau apie Būtybių knygą – ačiū Eglei Racevičiūtei, kurios klausimai nupūtė į mano pačios vaikystę ir vertė pasukti galvą apie man ir Ūlai svarbias vaikiškas knygas šiandien.

Tekstas tik popieriniame žurnale, bet čia įkeliu nufotografuotus puslapius mėgstantiems paskaityti.

Gražiausia 2016 metų knyga vaikams

Nuostabios naujienos! Būtybių knyga gavo pagrindinę premiją, kaip gražiausia 2016 metų knyga vaikams! Aitvarai, kaukai, laumės ir visa kita stebuklinga šutvė sužinojusi tokią žinią turbūt kaip reikiant atšventė!

Mokykloje

Smagūs pasišnekėjimai ir pasakojimai apie Būtybių knygos sukūrimą po truputį pradeda keliauti po mokyklas. Praėjusį ketvirtadienį aplankiau Karalienės Mortos mokyklos vaikus. Išplepėjau paslapčių apie piešimo „virtuvę“ ir atsakiau klausimų apie paslaptingą būtybių kasdienybę.

O iš tiesų, bepasakodama vis dairiausi pro langą, kur kieme ratus suko mano tėtis, su vežime miegančiu mėnesio Bartu ir aplink tupinėjančia dvimete Ūla.
Senelis sušalo ir išsigando vaikų atvėsusių nosyčių, į pristatymo pabaigą man buvo atsiųsta Ūla, bet tikrai galiu sakyti, kad pirmasis viešas „išstojimas“ po brolio gimimo pavyko!

Ačiū Donatai Raugalai už kvietimą, vaikams ir mokytojoms už šiltą priėmimą, Jolantai Starkienei už nuotraukas.

Linkėjimai Austėjai Landsbergienei, kurios bendravardė deivė gyvena knygoje 😉

Kaukai

Po BŪTYBIŲ knygos PRISTATYMO praėjo 43 dienos

Atsigavusi po susitikimo su nauju mūsų šeimos nariu, vėl po truputį pasidalinsiu BŪTYBIŲ knygos personažais.
Taip ilgėjausi šiemet dėl mažiaus gimimo prapuolusių Kūčių tėvų namuose, kad Naujuosius nusprendėme sutikti su seneliais, mano vaikystės bute. Kaip ir daug kitų man svarbių mažų žinučių, taip ir truputį tėvų namų nusipiešiau knygoje. Gal net keliose vietose, bet šiandien – apie KAUKUS.
Mažyliai „telefonspynėje“ surinkę mano tėvų buto numerį, o skelbime apie jūrų kiaulytę nurodytas mūsų namų telefonas, kuris jau seniai iškeistas į mobiliuosius. Be to „dovanojama“ jūrų kiaulytė Pupa – tikrai viena iš mūsų laikytų jūrų kiaulyčių, tik niekam niekad jos neatidavėm.
„Nieko nebespėju…“ skelbimą parašiau patį paskutinį, tiksliau pakeičiau iš prieš tai buvusio „pamečiau nosį“ (turiu tokį porcelianinį pakabuką-nosį), nes šią iliustraciją koregavau prieš pat atiduodama knygą spaudai, kai siabingai skubėjau ir labai trūko laiko.
O šiaip Kaukučiai pradžioje buvo panašūs į angeliukus, nes susižavėjau P. Dundulienės idėja, jog šie vaikų dvaselių įsikūnijimai turi paukščių bruožų. Vėliau jų išvaizdą teko keisti, nes jokiuose kituose rimtesniuose šaltiniuose tokie bruožai minimi nėra… Taip teko pamiršti ir savo interpretaciją, kad putlūs krikščionybės angeliukai evoliucionavo iš senųjų kaukų…